Šokantys kačiukai

Kačiukai namie, kačiukai ant kepurės... Be jų niekur :) Patinka man šie gyvūnai. Su charakteriu, meilūs, žaismingi, švelnūs... Todėl mezginiai su jų (arba kitų gyvūnėlių) atvaizdu man labai patinka.

Tradiciniai Mezgimo zonos mainai

Viena iš kalėdinių tradicijų man tampa mezgėjų mainai "Mezgimo zonoje". Tie šie, tiek Daivos mainai, man visuomet atneša į namus kalėdinę nuotaiką. Ruošimasis, laukimas, o tada džiaugsmas... Ir visa tai gruodžio pradžioje, kai iki tikrųjų švenčių dar yra likusios vos ne trys savaitės.

Kalėdiniai stebuklai

Šiandienos tema darbe - Kalėdiniai manai :) Kaip kokia gripo bacila plinta žinia apie juos... Gal kitamet reikės aikčioti tyliau :)

Kadangi Lina neturi savo blog'o, o vien nuotraukomis emocijas išreikšti sunku, tai jos gautas dovanas ir rašytą tekstą keliu čia, kad pasidžiaugtumėt ir Jūs :)

Kalėdiniai džiaugsmai

Būsiu nepopuliari, bet Kalėdos nėra mano mėgstamiausia šventė. Dėl beprotiško tempo, metų pabaigos darbų ir chaoso darbe.
Bet jau kelintus metus labai laukiu Kalėdinių mainų. Tai pats geriausias gruodžio mėnesį įvykstantis dalykas ir puikiausias Kalėdinės nuotaikos kūrėjas.

Ir vėl lapės...

Duokit man didžiulį lapą,

Tuoj nupiešiu rudą lapę.

Dailiai piešiu jos snukutį -

Bus visai miela laputė.

Laputės ruduo

Jei jau ruduo puošiasi ryškiaspalviais lapais, kodėl gi mes turim vaikščiot tamsios ir paniurusios ? :) Jei spalvingesnį paltą išdrįstų apsivilkt ne kiekvienas, tai linksmai raštuotas pirštinaites prisiderinti tikrai daug lengviau.

Kokie čia žvėreliai?

Jau seniai supratau, kad gyvenant mieste, praleidi labai daug įdomių dalykų. 

Pavyzdžiui, nuvyksti į kaimą, išeini pasivaikščiot ir sutinki įvairių paslaptingų nepažįstamų gyvūnų. Vieni būna labai mažyčiai, kiti baugštūs, treti tokie dideli, kad net šuo pamatęs skuodžia namo ir slepiasi....

Rudens spalvos

Kartais dienos būna be žodžių. Užtenka tik žiūrėti, klausyti, jausti, uosti... arba prisiminti kokį seniai skaitytą eilėraštį....

Čiulba ulba

Dar ne visi paukščiai išskrido į šiltuosius kraštus. Kai kurie liko čiulbėti pirštinėse :)

Pelėdukai, kurie dieną nemiega

Kol dar nėra labai šalta, tai atrodo, kad ir pirštinės nereikalingos. Bet kaip sako "roges ruošk vasarą...", tad ir su pirštinėm tas pats. Geriau jau ramiai laukti žiemos, o ne paskubomis megzti, kad pirštai nešaltų.

Ryškiai rožinės vasaros dienos

Man labai patinka visokie marginti mezginiai, bet kai pati pradėjau dryžuot vasarinį megztuką, nusprendžiau, kad gal reikėtų vienspalvio. Greitai išardžiau ir ėmiausi darbo iš naujo. Iš penkių spalvų paletės pasirinkau rožinę. Gal todėl, kad birželio pradžioj svajojau apie žydinčias rožes, o gal dėl skanios (kaip koks ledinukas) ir vasariškos spalvos.

Paletė

Kai nori sužinoti kaip atrodo vaivorykštė iš arti, tereikia nusipirkti estiškos vilnos sruogą ir megzti, megzti, kol įvyks stebuklas - atsiras ne tik pagrindinės spalvos, bet ir patys gražiausi jų perėjimai. Šiam spalvų atradimo džiaugsmui kaupiausi gan seniai. Spalvota sruoga mano lobynuose gulėjau penketą metų, kol ryžausi ją suvynioti į kamuolius ir pradėti darbą.

Spalvų terapija

Vasaros pabaigoje (taip taip, anos vasaros), labai norėjosi spalvų, o dar kai atkeliavo gražieji Noro į Mezgimo zoną, tai kur gi aš atsilaikysiu. Nusipirkau, o mintyse jau mačiau kažkokį spalvų miražą. Spalvos mirgėjo mirgėjo, iš pradžių tarsi turėjo būti vienoks daiktas, vėliau užsimaniau kitokio.

Ėjo lapės pasivaikščiot

Šį savaitgalį norėjosi būti lauke, ieškot po žiemos bundančių lapelių, pirmųjų žiedelių, apžiūrėt senas drėves ir šildytis saulės spinduliuose. Kad nebūtų vienai liūdna, pasikviečiau kartu eiti dvi žavias laputaites. Su jomis buvo žymiai smagiau :)

Pavasaris jau čia

Pavasaris, pavasaris... 

Ir matosi, ir kvepia, ir jaučiasi. 

Verčia šypsotis, ir nusimesti šiltus rūbus, o tada dar padovanoja kokią slogą ar gerklės skausmą :) 

Todėl nereikia dar pamiršt nei šalikų, nei pirštinių :) Bent man tai jų dar labai reikia.

Pono ūsai

Vyriški ūsai kažkaip labai stipriai išpopuliarėjo pastaraisiais metais. Kuo toliau, tuo daugiau ūsuotų (ir net barzdotų) atsiranda ir mano pažįstamų tarpe. Kai kolega Mindaugas ėmė augint ūsus, galvojau, kad po mėnesio tikrai jų nebeliks. Bet... tie ūsai tik ilgėjo, tankėjo, o vėliau net ir riestis ėmė. Turiu įtarimą, kad jo pavyzdys užkrėtė ir kitus mūsų kolektyvo vyrukus, nes dabar berods be ūsų liko tik vienas iš penkių :)

Mėlynai mėlynai

Kažkurią dieną, ieškodama siūlų pirštinėms, savo begalinių atsargų dėžėse radau du kamuoliukus mėlynos alpakos. Nu ir man ji tokia graži tą dieną pasirodė, kažkoks atradimas buvo. Tokia mėlyna, tokia smagi...

Paukštukai ir šuniukai

Šį sniegelį man padarė googlas :)

Nors žiema jau lyg ir iškeliavo, pirštinių reikia vis mažiau ir mažiau, bet manau dauguma mezgėjų jas megz ir vasarą. Nes tai tikrai labai smagus mezginys - ne tiek daug siūlų ir greitas rezultatas. 

Gražiausia spalva - pilka

Kitokios išvados padaryti ir negaliu :) 

Už lango turbūt ketvirtas mėnuo pilka (na taip taip, buvo dešimt dienų ir sniego, bet jau pamiršau :) ), žmonės pilkoki (nors šiandien mačiau vieną spalvingą Noro kepuraitę gatvėje, tai labai išsiskyrė iš minios), o ir mintys neretai būna pilkos... 

Aš čia nekalbu apie tas drąsias mezgėjas, dizaineres ar šiaip įdomias asmenybes, kurios nebijo eksperimentuoti spalvomis, bet didžioji dauguma praeivių tikrai yra įsimylėjusi pilką spalvą (o gal tiesiog aš tokius žmones sutinku :) ). 

Komplektas

Briedžiukai ir snaigės - labai žiemiškas derinys, tad nors jau beveik pavasaris, kažkaip prisiminiau kai kuriuos Kalėdinius (ir ne tik) mezginius apie kuriuos vis ruošiausi papasakot, bet... kartais mane užvaldo toooks baisus tingulys :) Juk taip sunku susiruošti pradėti rašyti. Būtent - susiruošti, nes po to viskas vyksta labai greitai.

Kačiukų mylėtojams

Visada buvau kačiukų mylėtoja. Turiu juos du. Va tokius :) Šiuo metu, kai rašau, tai jie pešasi. Spėju, kad dėl vietos ant sofos šalia manęs.... Bet dažniausiai jie draugauja. Ir žaidžia, ir prausiasi, ir miega kartu. Smagu su jais.

Metų mezginys

Čia vis dar likučiai nuo 2013-ųjų. Bet anksčiau negalėjau nei parodyt, nei parašyt, nes mezginys buvo baigtas pačiose 2014 m. išvakarėse, o nufotografuot galėjau tik per šiuos, didžiuosius šalčius.

Kepurių sezonas

Šiemet numezgiau daug bepirščių ir daug kepurių. Turbūt liga. Kai užsikabinu, tai nebegaliu sustoti. Kartais užkabina modelis, kartais siūlai, o kartais ir tai ir tai.
Arba būna, kad mezgu mezgu ir ką nors sugalvoju, bet į vieną daiktą dažniausiai visų idėjų sukišt neįmanoma, tai tada gimsta naujas, kažkuo panašus, bet ir šiek tiek kitoks.

Naujas lygis. Arba seni siūlai ir nauji virbalai

Šiandien nutariau parašyt apie mezgimo vieną iš sudedamųjų dalių - virbalus. Taip jau nutiko, kad šių mezginių, kuriuos matysite nuotraukose man nereikėjo (o dabar, kai toks šaltis, jų aktualumas dar labiau sumažėjęs), bet jie atsirado, nes norėjau išbandyti virbalus :)
O ką dar galima megzti, kai norisi greito rezultato ir nedidelio daiktelio. Taip taip, tam labiausiai tinka pirštinės be pirštų, turbūt šių metų rudens - žiemos dažniausias mano mezginys.

"Greita" kepurė

Pagaliau atėjo žiema. Kol ji man dar patinka, tai džiaugiuosi sniegu ir šaltuku gnaibančiu nosį ir ausis. Matyt turiu gerą aprangą, nes kol kas labiausiai kentėjo žandai :) Aišku, aš ir lauke būnu ne tiek jau ir daug, nes net Žužu nebenori eiti pasivaikščiot, o mieliau guli įsirausus po kaldra...

...ir vėl :)

Kartais mane žmonės nustebina. 

Kai kurie savo naglumu, o kai kurie dar ir neišradingumu. Šįkart turbūt nustebino pastarasis bruožas. Štai kokią nuotraukytę netyčia aptikau šiandien viename iš facebook puslapių. Tikrai neieškojau specialiai, bet žinot kaip būna šiame tinkle. Kažkoks draugas palaikino, tu pamatei, paspaudei nuorodą ir štai - siurprizas. Ne pats maloniausias.

O čia galit pamatyt mano nuotraukas :)

http://voolyvooly.blogspot.com/2012/06/spalvotas-kaklas.html

Keista, kad žmogus, kuris pats mezga, kaip iliustraciją naudoja svetimų mezginių nuotraukas. Tai mane labiausiai suglumino. Kyla klausimas ar kiti mezginiai irgi pasiskolinti iš interneto? :)

Kojinytės

Jau senokai nemezgiau kojinių. Vienu metu buvo jų maratonas, o po to nusibodo. Dar ir dabar kažkur guli viena įpusėta kojinių pora. O prieš Kalėdas, kai dauguma savo namuose kabino kojines, kad į jas būtų įdėta dovanų, aš kojines mezgiau, kad kažkas jas gautų kaip dovaną :)

Kepuriukai

O dabar pasiruoškit :) Šįkart bus daug nuotraukų ir mažais teksto. Kažkaip galvojau galvojau ir nusprendžiau, kad nėra čia ko daugžodžiauti ir reikia visas kepures sudėt į vieną įrašą.

Šiek tiek sniegelio

Nors nesu didelė žiemos mylėtoja, bet sniego šiemet trūksta net ir man. Visai smagu buvo tas tris dienas, kai pievos baltavo, o ne žaliavo :) Bet bijau ir prisikalbėti, kad kai jau užsnigs, tai jau iki gegužės džiaugsimės sniego seniais, rogutėmis ir "zuikių gaudymais" ant nebarstytų šaligatvių:)

Storas ir minkštas

Su mezginiais panašiai kaip ir su knygomis, būna, kad kai kurie užsiguli labai ilgam laikui, nes tuo momentu nėra ūpo juos pabaigti.
Šį šaliką pradėjau 2012 metų lapkritį, o pabaigiau tik šių metų gruodį. Numezgiau gal per kelias diena, bet niekaip neradau sagų, kurių norėjau būtinai medinių, ir būtinai tokios formos.Ieškojau sagų iki pavasario, tada atšilo, sagoms įsiūti neliko laiko, vasarą apie jį iš vis pamiršau, tad pabaigtuvės buvo tik gruodį.

Nauji metai ir seni mezginiai

Nors ir planavau iki naujųjų parodyt visus savo mezginius, sudėt foto ir net kažką parašyt, deja deja iš gerų norų taip ir liko norai... Žiemos švenčių laikotarpis suryja visą laiką. 

Ir tikrai nesuprantu kur jis dingdavo, nieko daug nenuveikta, o toks nuovargis jaučiasi...

Na tikiuosi, kad sausis bus ramesnis, o aš galėsiu daugiau laiko skirti mėgstamiems dalykams.